Lietuviškos poezijos kampelis

,,Kūrėjo sukurta''

Išseko tas jausmas,
Kai nebėra nieko.
Tik ji ir kraujas
Naktimis bėgantis dėl kūrėjo.
O kas tas visagalis?
Šnekėjausi su juo valandomis.
Suvokęs, kad prasmės nesimato,
Nes jos nebėra - širdis apnyks.
Šnekėjausi ilgai
Su tuo, kurio nemačiau,
Bet veltui viskas - paprastai
Sakau sau, kad jau mečiau
Tą dūmo poskonį,
Kai kūrenasi dvasia
Ir dega dega nosis
Nuo įtraukto kūrėjo nakčia
Į savo plaučius
Ir lieka tik tikra realybė.
Nesisvaiginant per daug - aš blaivus.
Atsimerkiu ir matau - ji parmynė.